švinkiuoti

ךvinkiúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. Up žr. švankuoti: Rato ašis turbūt netiesi, kad ratas švinkliúoja Jrb. 2. krivuliuojant, svirduliuojant eiti: Jonas sugrįžo iš turgaus švinkiúodamas Up.